Kas svarbu prieš pradedant dializės procedūras?

  Svarbu žinoti – ligonių kasos pilnai apmoka pacientams visose dializės klinikose atliekamas hemodializės procedūras. Kliniką renkasi pacientas.

Kas svarbu prieš pradedant dializės procedūras?

 

Atvykus į kliniką, pacientai persirengia lauko rūbus ir batus. Prieš procedūrą pacientas privalo nusiplauti rankas ir AV fistulę.

 

Tada pasisversite, kad slaugytoja galėtų suskaičiuoti, kiek skysčio iš jūsų organizmo reikės pašalinti dializės metu. Prieš pradedant dializę, slaugytoja įvertins jūsų bendrą būklę, pamatuos kraujo spaudimą, pulsą ir, esant reikalui, temperatūrą.

 

Jeigu po paskutinės dializės procedūros prastai jautėtės ar dėl ko nors nerimaujate, labai svarbu prieš pradedant procedūrą pasakyti tai medicininiam personalui.

Kaip kraujas paimamas iš organizmo ir patenka į jį?

Jeigu jums suformuota AV fistulė, dializės procedūros metu dvi adatos įvedamos į fistulę. Per vieną adatą kraujas paimamas iš paciento, plastikiniais vamzdeliais nukeliauja į dializatorių, ten išvalomas ir gražinamas į organizmą per kitą adatą.

Jeigu jums įvestas centrinės venos kateteris, atliekant procedūrą, kraujas imamas iš vieno kanalo ir grąžinamas per kitą.

Kaip atliekama hemodializė?

Procedūros metu paimamas kraujas, perleidžiamas per dializatorių, išvalomas ir saugiai grąžinamas į organizmą.

 

Dializatorius sudarytas iš maždaug 10 000 plonų „siūlų“, per kuriuos prateka kraujas, o aplink juos teka dializuojamas tirpalas (dializatas). Dializatoriuje kraują nuo dializuojamo tirpalo skiria pusiau pralaidi membrana. Kraujas nesusimaišo su tirpalu, tačiau nustatytų aparato parametrų ir parinkto tirpalo koncentracijos dėka, per membraną iš kraujo pašalinamas skysčių perteklius ir kenksmingos medžiagos.

 

Per pusiau pralaidžias dializatoriaus membranos poras visai nepereina baltymas, kraujo forminiai elementai. Kartu su toksinėmis medžiagomis pašalinamos ir kai kurios vandenyje tirpios organizmui būtinos medžiagos, pvz. folio rūgštis, B grupės vitaminai.

 

Dializato sudėtis parenkama pagal konkrečius kraujo tyrimų duomenis ir jį galima keisti pagal specifinius paciento poreikius

Kiek trunka hemodializės procedūra?

Įprastai viena hemodializės procedūra trunka keturias valandas ir atliekama tris kartus per savaitę. Rečiau atlikti HD procedūras nerekomenduojama, nes dideli šlapalo ir kitų toksinių medžiagų kiekio kitimai kenkia pacientui.

 

Dializei reikalingas laikas priklauso nuo:

 
  1. išskiriamo šlapimo kiekio per parą;
  2. skysčio kiekio, kurį sukaupia organizmas tarp procedūrų;
  3. toksinių ir cheminių medžiagų, susikaupusių orga- nizme, kiekio;
  4. jūsų svorio;
  5. naudojamo dializatoriaus (dirbtinio inksto) tipo.
 

Kas vyksta pasibaigus dializės procedūrai?

Pasibaigus dializės procedūrai, kraujas grąžinamas į organizmą ir jūs „atjungiami“ nuo dializės aparato. Jei procedūra atliekama per centrinės venos kateterį – procedūra baigta iki kito karto. Jei procedūra vyksta per fistulę ar dirbtinę jungtį, ištraukiamos adatos ir tik slaugytojai įsitikinus, kad kraujavimas iš dūrio vietų sustojo, galėsite išeiti iš dializės centro.

 

Norint įsitikinti, kad Jums saugu keltis nuo kėdės ar lovos, pamatuojamas jūsų kraujo spaudimas. Tai svarbu, nes po procedūros pirmą kartą atsistojus, kartais galite jausti silpnumą.

 

Jus vėl pasversime ir užrašysime jūsų svorį. Slaugytoja turi būti tikra, kad Jums saugu išeiti iš dializės patalpų ir laukti transporto, vežančio į namus.

 

Jei bet kuriuo metu pasijusite blogai, pasakykite slaugytojai prieš išeidami iš dializės centro.

 

Ką daro hemodializės aparatas?

Hemodializės aparatas atlieka daug funkcijų, kurios reikalingos, kad jūsų gydymas būtų kiek įmanoma veiksmingesnis ir saugesnis. Aparatas yra tarsi didelis kompiuteris ir siurblys. Siurbdamas kraują iš organizmo į dializatorių, jis taip pat seka:

 
  1. kraujo tėkmę;
  2. kraujo spaudimą;
  3. pašalinto iš organizmo skysčio kiekį;
  4. ir daug kitų gyvybiškai svarbių rodiklių, kurie padeda medicinos darbuotojams užtikrinti, kad gautumėte geriausią gydymą ir procedūra būtų saugi.
 

Kodėl dializės aparatas alermuoja?

Viena iš dializės aparato funkcijų yra stebėti jūsų būklę ir užtikrinti jūsų saugumą procedūros metu. Visos procedūros metu aparatas matuoja slėgį kraujo vamzdeliuose ir dializatoriuje. Dializės aparatas monitoruoja kraujo tėkmės greitį, temperatūrą ir tinkamą dializato maišymo proporciją.

 

Pradėjus procedūrą, slaugytoja nustato visų šių rodiklių ribas. Kai aparatas pastebi, kad rodiklis viršija nustatytas ribas, jis praneša garsiniu signalu, tai yra, alermuoja – ir taip praneša slaugytojai apie problemą.

 

Esant rimtai problemai, aparatas sustabdo kraujo siurbimą ir dializato tėkmę. Taip užtikrinamas jūsų saugumas, kol bus išspręsta problema.

 

Ką veikti dializės metu?

Prasidėjus dializės procedūrai, galite užsiimti įvairia veikla, tik nepamirškite, kad procedūros metu per jūsų kraujagyslinę prieigą imamas ir grąžinamas kraujas, todėl turite saugiai sėdėti dializės kėdėje ar gulėti lovoje. Procedūros metu veikti galima daug ką:

 
  1. kalbėtis su kitais pacientais;
  2. skaityti knygą;
  3. klausytis muzikos;
  4. spręsti kryžiažodžius;
  5. rašyti laiškus;
  6. žiūrėti televizijos laidas;
  7. nusnūsti;
  8. mankštintis;
  9. paklausti gydytojo ar slaugytojos jums rūpimus klausimus, susijusius su jūsų gydymu.
 

Slaugytoja nerečiau nei kas valandą pamatuos jūsų kraujo spaudimą ir pulsą, patikrins aparato nustatymus, kad įsitikintų, jog jūsų procedūra vyksta sklandžiai. Bet kuriuo metu jūs galėsite užduoti klausimus apie dializę.

 

Ar po dializės aš jausiuosi geriau?

Negalime pažadėti, kad taikant dializę jausitės taip pat gerai kaip ir prieš pasireiškiant inkstų nepakankamumui. Kad jaustumėtės kiek įmanoma geriau, turite reguliariai atvykti į dializę, laikytis rekomenduotos dietos ir tiksliai vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Po pirmųjų dializės procedūrų galite jaustis pavargęs. Gali prireikti laiko, kol jūsų organizmas prisitaikys prie dializės.

 

Gali praeiti kelios savaitės, kol pastebėsite savijautos skirtumus. Vienas iš pirmųjų teigiamų pokyčių, kuriuos pastebi reguliariai besidializuojantys pacientai, yra apetito sugrįžimas.

 

Kokios komplikacijos gali atsirasti dializės metu?

Pacientams, kuriems atliekama dializė, dvi dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra: žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) ir mėšlungis.

 

Šios komplikacijos dažniausiai atsiranda, kai greitai pašalinamas didelis kiekis skysčio. Gali būti, kad tarp procedūrų gėrėte per daug skysčių ir medicinos darbuotojams sunku pašalinti susikaupusį kiekį. Todėl svarbu laikytis nustatyto sumažinto skysčių vartojimo režimo.

 

Jei vartojate vaistus nuo kraujo spaudimo, pasitarkite su gydytoju, ar turėtumėte juos išgerti prieš dializės procedūrą. Visuomet pasisakykite klinikos darbuotojams, jeigu procedūros metu ima svaigti galva ar pykinti, nes šie simptomai gali reikšti, kad mažėja kraujo spaudimas.

 

Mėšlungis paprastai pasireiškia kojose. Mėšlungis gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, kurios kiekvienam pacientui yra skirtingos. Dažniausiai pasitaikanti priežastis yra didelis pašalinto skysčio kiekis dializės metu. Būtinai pasakykite medicinos darbuotojams, kai tik pajusite prasidedantį mėšlungį, kad jie galėtų Jums padėti.

 

Kokios mano pareigos dializės metu?

Dializės centre

 
  1. Prieš pradedant procedūrą, pasakykite slaugytojai apie bet kokias problemas, atsiradusias po paskutinės dializės procedūros.
  2. Nusiplaukite rankas įeinant ir išeinant iš dializės salės.
  3. Prieš procedūrą nusiplaukite AV fistulę.
  4. Pasakykite slaugytojai, jei procedūros metu pasijuntate blogai.
  5. Jei norite daugiau sužinoti apie savo tyrimus, gydymą, pasiklauskite gydytojo.
 

Namuose

 
  1. Laikykitės mitybos ir skysčių vartojimo rekomendacijų.
  2. Būtinai vartokite visus gydytojo paskirtus vaistus.
  3. Būkite kiek galima aktyvesni – mankšta padės Jums jaustis stipresniais ir gyvybingesniais. O čia keli pratimai mankštai.
 

Kas toliau?

Daugiau jums reikalingos informacijos, padėsiančios prisitaikyti prie gyvenimo būdo su dialize, jūs galite rasti čia:
  1. Hemodializė – trumpas pristatymas
  2. Prisitaikymas prie dializės ir nepriklausomybės didinimas
  3. Skysčių suvartojimo kontrolė
  4. Dializuojamų pacientų dieta
  5. Ką turiu žinoti apie savo kraujagyslinę prieigą?
  6. Kokie vaistai skiriami dializuojam pacientui?
  7. Jūsų kraujo tyrimų rezultatai
  8. Inkstų transplantacija