Svarbu žinoti – Valstybinė ligonių kasa pilnai apmoka visose dializės klinikose atliekamas hemodializės procedūras, pacientams už jas mokėti nereikia. Kliniką renkasi pats pacientas.
Mūsų klinikose pacientams teikiamos nefrologo ir kraujagyslių chirurgo konsultacijos, atliekami kraujo tyrimai, skiriami ir išrašomi visi su inkstų ligos gydymu susiję vaistai, pacientai siunčiami instrumentiniams tyrimams į kitas specializuotas medicinos įstaigas, esant poreikiui hospitalizuojami. Pacientai, pareiškę norą tapti kandidatais inkstų transplantacijai, yra nuosekliai ištiriami ir siunčiami į transplantacijos centrą ( LSMUL Kauno klinikas ar Santaros klinikas), kad būtų įtraukti į inksto transplantacijos laukiančiųjų sarašą.
Atvykę į kliniką pacientai persirengia kitais drabužiais ir persiauna. Prieš procedūrą pacientas privalo pasiruošti procedūrai: nusiplauti rankas ir kraujagyslinę jungtį.
Tada pasisversite, kad slaugytoja galėtų suskaičiuoti, kiek skysčio iš Jūsų organizmo reikės pašalinti per dializę. Prieš pradedant procedūrą, slaugytoja įvertins Jūsų bendrą būklę, pamatuos kraujo spaudimą, pulsą ir, esant reikalui, temperatūrą.
Jeigu po paskutinės dializės procedūros prastai jautėtės ar dėl ko nors nerimaujate, labai svarbu prieš pradedant procedūrą pasakyti apie tai medicinos personalui.
Jeigu Jums suformuota kraujagyslinė jungtis, dializės procedūros metu į ją įvedamos dvi adatos. Per vieną adatą iš paciento paimamas kraujas, tada plastikiniais vamzdeliais jis keliauja į dializatorių, ten išvalomas ir grąžinamas į organizmą per kitą adatą.
Jeigu Jums įvestas centrinės venos kateteris, atliekant procedūrą kraujas imamas iš vieno kanalo ir grąžinamas per kitą.
Procedūros metu paimamas kraujas, perleidžiamas per dializatorių, išvalomas ir saugiai grąžinamas į organizmą.
Dializatorius sudarytas iš maždaug 10 000 plonų „siūlų“, per kuriuos prateka kraujas, o aplink juos teka dializuojamas tirpalas (dializatas). Dializatoriuje kraują nuo dializuojamo tirpalo skiria pusiau pralaidi membrana. Kraujas nesusimaišo su tirpalu, tačiau nustatytų aparato parametrų ir parinkto tirpalo koncentracijos dėka, per membraną iš kraujo pašalinamas skysčių perteklius ir kenksmingos medžiagos. Baltymai, kraujo forminiai elementai: eritrocitai, leukocitai, trombocitai, neprasiskverbia per pusiau pralaidžias dializatoriaus membranos poras. Tačiau, kartu su toksinėmis medžiagomis pašalinamos ir kai kurios vandenyje tirpios organizmui būtinos medžiagos, pavyzdžiui, folio rūgštis, B grupės vitaminai.
Dializato sudėtis parenkama pagal konkrečius kraujo tyrimų duomenis ir jį galima keisti pagal specifinius paciento poreikius
Įprastai viena hemodializės procedūra trunka keturias valandas ir atliekama tris kartus per savaitę. Atlikti ją rečiau nerekomenduojama, nes dideli šlapalo ir kitų toksinių medžiagų kiekio kitimai kenkia organizmui. Konkrečią dializės dozę kiekvienam pacientui individualiai nustato gydytojas, remdamasis paciento klinikiniais duomenimis.
Dializės trukmė priklauso nuo:
⦁ per parą išskiriamo šlapimo kiekio;
⦁ skysčio kiekio, kurį sukaupia organizmas tarp procedūrų;
⦁ toksinių ir cheminių medžiagų kiekio, susikaupusių organizme;
⦁ paciento svorio;
⦁ naudojamo dializatoriaus (dirbtinio inksto) tipo.
Pasibaigus dializės procedūrai, kraujas grąžinamas į organizmą ir Jūs atjungiami nuo dializės aparato. Jei procedūra atliekama per centrinės venos kateterį – procedūra baigta iki kito karto. Jei procedūra vyksta per kraujagyslinę ar dirbtinę jungtį, ištraukiamos adatos ir tik slaugytojai įsitikinus, kad kraujavimas iš dūrio vietų sustojo, galėsite išeiti iš dializės centro.
Norint įsitikinti, kad Jums saugu keltis nuo kėdės ar lovos, pamatuojamas Jūsų kraujo spaudimas. Tai svarbu, nes po procedūros pirmą kartą atsistojus, kartais galite jausti silpnumą. Jūs vėl būsite pasvertas ir bus užrašytas jūsų svoris. Slaugytoja turi būti tikra, kad Jums saugu išeiti iš dializės patalpų ir laukti transporto, vežančio į namus.
Jei bet kuriuo metu pasijusite blogai, pasakykite apie tai slaugytojai prieš išeidami iš dializės centro.
Hemodializės aparatas atlieka daug funkcijų, kurių reikia, kad Jūsų gydymas būtų kiek įmanoma veiksmingesnis ir saugesnis. Aparatas yra tarsi didelis kompiuteris ir siurblys. Siurbdamas kraują iš organizmo į dializatorių, jis taip pat stebi:
⦁ kraujo tėkmę;
⦁ kraujo spaudimą;
⦁ pašalinto iš organizmo skysčio kiekį;
⦁ daug kitų, gyvybiškai svarbių rodiklių, kurie padeda medicinos darbuotojams užtikrinti, kad gautumėte geriausią gydymą ir procedūra būtų saugi.
Viena iš dializės aparato funkcijų yra stebėti Jūsų būklę ir užtikrinti procedūros saugumą. Jos metu aparatas matuoja slėgį kraujo vamzdeliuose ir dializatoriuje, seka kraujo tėkmės greitį, temperatūrą ir tinkamą dializato maišymo proporciją. Visų šių rodiklių ribas slaugytoja nustato pradėdama procedūrą. Kai aparatas pastebi, kad nustatytos ribos viršijamos, jis apie tai praneša garsiniu signalu, t. y., aliarmuoja, ir taip informuoja slaugytoją apie problemą. Esant rimtai problemai, aparatas sustabdo kraujo siurbimą ir dializato tėkmę taip užtikrindamas paciento saugumą, kol bus išspręsta problema.
Prasidėjus dializės procedūrai, galite užsiimti įvairia veikla, tik nepamirškite, kad per Jūsų kraujagyslinę jungtį imamas ir grąžinamas kraujas, todėl turite saugiai sėdėti dializės kėdėje ar gulėti lovoje. Procedūros metu, pavyzdžiui, galima:
⦁ užduoti gydytojui ar slaugytojams klausimus, susijusius su Jūsų gydymu ir pan.;
⦁ kalbėtis su kitais pacientais;
⦁ skaityti knygą;
⦁ klausytis muzikos;
⦁ spręsti kryžiažodžius;
⦁ rašyti laiškus;
⦁ žiūrėti televizijos laidas;
⦁ nusnūsti;
⦁ mankštintis.
Slaugytoja maždaug kas valandą pamatuos Jūsų kraujo spaudimą ir pulsą, patikrins aparato nustatymus, kad įsitikintų, jog procedūra vyksta sklandžiai.
Negalime pažadėti, kad taikant dializę jausitės taip pat gerai kaip ir prieš pasireiškiant inkstų nepakankamumui. Kad jaustumėtės kiek įmanoma geriau, turite reguliariai atvykti į dializę, laikytis gydytojo nurodymų: rekomenduotos dietos, skysčių vartojimo ribojimo, režimo ir tiksliai vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Po pirmųjų dializės procedūrų galite jaustis pavargęs, gali prireikti laiko, kol Jūsų organizmas prisitaikys prie dializės. Gali praeiti kelios savaitės, kol pastebėsite savijautos skirtumus. Vienas iš pirmųjų teigiamų pokyčių, kuriuos mini reguliariai besidializuojantys pacientai, yra apetito sugrįžimas.
Pacientams, kuriems atliekama dializė, dažniausiai pasitaiko dvi komplikacijos: žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) ir mėšlungis.
Šios komplikacijos pasitaiko, kai greitai pašalinamas didelis kiekis skysčio. Gali būti, kad tarp procedūrų gėrėte per daug skysčių, todėl sunku pašalinti susikaupusį kiekį. Labai svarbu laikytis nustatyto sumažinto skysčių vartojimo režimo.
Jei vartojate vaistus nuo kraujo spaudimo, pasitarkite su gydytoju, ar turėtumėte juos išgerti prieš dializės procedūrą. Visuomet pasisakykite klinikos darbuotojams, jeigu procedūros metu ima svaigti galva ar pykinti, nes šie simptomai gali reikšti, kad mažėja kraujo spaudimas.
Mėšlungis paprastai pasireiškia kojose ir jis gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, kurios kiekvienam pacientui yra skirtingos. Dažniausiai pasitaikanti – didelis pašalinto skysčio kiekis per dializę. Būtinai pasakykite medicinos darbuotojams, kai tik pajusite prasidedantį mėšlungį, kad jie galėtų Jums padėti.
Dializės centre:
⦁ prieš pradedant procedūrą, pasakykite slaugytojai apie bet kokias problemas, atsiradusias po paskutinės dializės procedūros;
⦁ nusiplaukite rankas įeidami ir išeidami iš dializės salės;
⦁ prieš procedūrą nuplaukite kraujagyslinę jungtį;
⦁ pasakykite slaugytojai, jei procedūros metu pasijuntate blogai;
⦁ jei norite daugiau sužinoti apie savo tyrimus, gydymą, pasiklauskite gydytojo.
Namuose:
⦁ laikykitės mitybos ir skysčių vartojimo rekomendacijų;
⦁ būtinai vartokite visus gydytojo paskirtus vaistus;
⦁ būkite kiek galima aktyvesni – mankšta padės jums jaustis stipresniais ir gyvybingesniais; o čia keli mankštos pratimai.
Daugiau Jums reikalingos informacijos, padėsiančios prisitaikyti prie gyvenimo su dialize, galite rasti čia:
Ką turiu žinoti apie savo kraujagyslinę jungtį?
