Laiškas likimo draugams

2016-02-02_bbraun_image_haemodialyse_1229_rgb-rz_1920x519-fwi Sveiki visi, kas skaitys šį staipsnį. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi įveikiant inkstų ligą, apie kurią sužinojau 2006 metais. Apsilankius pas gydytojus dėl nugaros skausmų išgirdau diagnozę, kuri mane labai sukrėtė: „Su jūsų nugara viskas tvarkoje, bet turit rimtų problemų su inkstais“. Teko tirtis. Santariškėse atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vienas inkstas nefunkcionuoja, o kito – funkcija taip pat sutrikusi. Išklausiau gydytojų verdiktą, kad vienintelis gydymo būdas yra transplantacija, o kol jos lauksiu – dializės procedūros. Išgirdęs šiuos žodžius aš nedvejodamas sutikau. Tą patį noriu patarti ir kitiems žmonėms, kurie susidūrė su šia problema: nereikia dvejoti priimant sprendimą dializuotis. Dializės neišgydo ligos, bet palengvina gyvenimą laukiant transplantacijos. Kelias iki transplantacijos nėra lengvas, bet, jei jūsų sveikatos būklė leidžia, ryžtis transplantacijai verta. Laukiant transplantacijos svarbi dializės kokybė. Uždelsus pradėti dializę dėl pablogėjusios būklės galite būti neįtraukti į laukiančių donoro sąrašus. Dėl organizme besikaupiančių skysčių ir nuolat svyruojančio svorio pasunkėja širdies darbas todėl labai svarbu laikytis jus gydančio nefrologo rekomendacijų. Grįžkime prie mano istorijos. Po mano sprendimo laukti transplantacijos prasidėjo ilgas pasiruošimo kelias. Kiekvienam jis gali būti skirtingas. Man buvo suformuota arterioveninė fistulė, kuri skirta atlikti dializės procedūras. Kol fistulė brendo (ją galima naudoti tik praėjus 4-6 savaitėms po suformavimo) man buvo įvestas kateteris į kaklo arteriją. Jūs turite būti ryžtingi, negalima dvejoti ar delsti, jei tvirtai pasiryžote transplantacijai. Ruošiantis transplantacijai organizme negali būti infekcijų židinių ir uždegiminių procesų. Kadangi mano inkstuose buvo susiformavusių akmenų, reikėjo šalinti inkstą. Tų pačių metų rudenį man buvo pašalintas vienas inkstas. Užgijus žaizdai po mėnesio aš pats paskambinau savo gydančiam gydytojui ir pasakiau: „Daktare, mano žaizda jau užgijo, kada šalinam kitą inkstą?“ Po kelių dienų aš jau gulėjau chirurginiame skyriuje ir laukiau operacijos. Po visų pasiruošimo procesų man buvo persodintas mamos inkstas. Svarbu žinoti, kad inkstai jums gali būti persodinti iš gyvo donoro, su kuriuo jus sieja gyminystės saitai arba iš mirusio žmogaus, kuris yra davęs sutikimą tapti donoru. Man inkstą dovanojo mama. Aš buvau laimingas sugrįžęs į normalų gyvenimą ir už tai aš labai dėkingas savo mamai. Nebereikėjo lankytis dializės procedūrose, galėjau gerti vandens kiek noriu, nes dializuojantis reikia riboti skysčius, kurie nepasišalina iš organizmo natūraliu būdu. Keista tai, kad po transplantacijos gerti visai nesinori. Man persodintas inkstas dirbo šešerius metus. Tikėjau, kad mamos inkstas dirbs ilgiau, bet nutiko kitaip. Tuomet vėl iškilo klausimas: ar ryžtis transplantacijai dar kartą? Manau, kad, jei jūsų sveikata leidžia, teisingas sprendimas yra ryžtis naujai transplantacijai. Svarbu neuždelsti, kaip padariau aš. Bandant išgelbėti persodintą inkstą galima pakenkti kitiems organams. Dializės vėl tampa būtinos, kol organizmas dar nenualintas. Mano atveju buvo pažeistas skrandis. Todėl patariu visiems: jeigu jūsų tyrimai labai pablogėjo, kreatininas pakilo iki 400-500 mmol/l, reikia pradėti dializuotis. Jeigu jūsų fistulė jau neveikia, reikia suformuoti naują. Apie tai jau reikia pradėti galvoti kol jusų kreatininas 300-400 mmol/l. Nepamirškite – fistulė dar turi subręsti! Kodėl svarbu neuždelsti vėl pradėti dializuotis? – Todėl, kad vilkinant jūs nuodijat savo organizmą, alinat širdį, „užrūgštinat kraują“, o dėl šių priežaščių atsiranda nuovargis, dingsta apetitas, atsiranda mieguistumas, troškulys, dusulys. Po trijų mėnesių dializavimosi vėl buvau įtrauktas į laukiančiųjų inkto sąrašus, o po 30 mėnesių sulaukiau donoro inksto, kuris sėkmingai persodintas veikia jau 5 mėnesius. Reikia tikėti savimi, gydytojais ir šiuolaikiniais medicinos pasiekimais. Viskas juda į priekį, tobulėja vaistai, atliekami tyrimai po trnsplantacijos, pagal kuriuos sekama persodinto inksto funkcija. Verta visa tai išgyventi, kad vėl grįžtum į normalų gyvenimą. Dializuojant teko bendrauti su įvairiais likimo broliais ir seserimis. Yra tokių, kurie dar jauni, sunkiai ryžtasi dializėms, nesiryžta transplantacijai, bijodami, kad persodintas inkstas neveiks. Likimai susiklosto įvairiai, bet mano patarimas: nedvejokite, būkite ryžtingi. Gyvenimas yra vienas, todėl reikia jį nugyventi taip, kad nebūtų gaila net jeigu jūs ir susidūrėte su sunkia liga. Vytautas Balsevičius

Gydytojo komentaras

Puikiai primenu Vytautą. Jis ilgą laiką dializavosi B.Braun klinikoje. Per visą gydymosi mūsų klinikoje laikotarpį p.Vytautas mus žavėjo savo dideliu optimizmu ir veiklumu. Ne vieną kartą kviestas inksto transplantacijai, kuri dėl įvairių priežasčių nebuvo atlikta, jis neprarasdavo vilties sulaukti savojo inksto donoro. Džiaugiamės kartu su Vytautu ir linkime jam sveikatos bei geros kloties. B.Braun Avitum Žolyno klinikos vyr.nefrologė Dalia Indriūnienė