Su jūsų nugara viskas tvarkoje, bet turit rimtų problemų su inkstais

Po šio sakinio prasidėjo naujas Vytauto Balsevičiaus gyvenimo etapas – su inkstų liga. Apie kurį jis sutiko papsakoti ir savo likimo draugams. 

„Norėčiau pasidalinti savo patirtimi įveikiant inkstų ligą, apie kurią sužinojau 2006 metais. Apsilankęs pas gydytojus dėl nugaros skausmų, išgirdau diagnozę, kuri mane labai sukrėtė: „Su jūsų nugara viskas tvarkoje, bet turite rimtų problemų su inkstais“.

Teko tirtis. Santaros klinikose atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vienas inkstas nefunkcionuoja, o kito funkcija taip pat sutrikusi. Išklausiau gydytojų verdiktą, kad vienintelis gydymo būdas yra transplantacija, o kol jos lauksiu – dializės procedūros. Išgirdęs šiuos žodžius aš nedvejodamas sutikau. Tą patį noriu patarti ir kitiems žmonėms, kurie susidūrė su šia problema: nereikia dvejoti priimant sprendimą dializuotis. Dializės neišgydo ligos, bet palengvina gyvenimą laukiant transplantacijos. Kelias iki transplantacijos nėra lengvas, bet, jei Jūsų sveikatos būklė leidžia, ryžtis transplantacijai verta. Laukiant transplantacijos svarbi dializės kokybė. Uždelsus pradėti dializę, dėl pablogėjusios sveikatos būklės galite būti neįtraukti į laukiančiųjų donoro sąrašus. Dėl organizme besikaupiančių skysčių ir nuolat svyruojančio svorio pasunkėja širdies darbas, todėl labai svarbu laikytis Jus gydančio nefrologo rekomendacijų.

Grįžkime prie mano istorijos. Po sprendimo laukti transplantacijos prasidėjo ilgas pasiruošimo kelias. Kiekvienam jis gali būti skirtingas. Man buvo suformuota arterioveninė jungtis, kuri skirta atlikti dializės procedūras. Kol jungtis brendo (ją galima naudoti tik praėjus 4–6 savaitėms po suformavimo), man buvo įvestas kateteris į kaklo arteriją. Jūs turite būti ryžtingi, negalima dvejoti ar delsti, jei tvirtai pasiryžote transplantacijai.  Jai ruošiantis organizme negali būti infekcijų židinių ir uždegiminių procesų. Kadangi mano inkstuose buvo susiformavusių akmenų, reikėjo juos šalinti. Tų pačių metų rudenį man buvo pašalintas vienas inkstas. Užgijus žaizdai po mėnesio aš pats paskambinau savo gydytojui ir pasakiau: „Daktare, mano žaizda jau užgijo, kada šaliname kitą inkstą?“

Po kelių dienų aš jau gulėjau chirurginiame skyriuje ir laukiau operacijos. Po visų pasiruošimo procesų man buvo persodintas mamos inkstas. Svarbu žinoti, kad inkstai Jums gali būti persodinti iš gyvo donoro, su kuriuo Jus sieja gyminystės saitai, arba iš mirusio žmogaus, kuris yra davęs sutikimą tapti donoru. Man inkstą dovanojo mama. Aš buvau laimingas sugrįžęs į normalų gyvenimą ir už tai esu labai dėkingas savo mamai. Nebereikėjo lankytis dializės procedūrose, galėjau gerti vandens kiek noriu, nes dializuojantis reikia riboti skysčius, kurie nepasišalina iš organizmo natūraliu būdu. Keista tai, kad po transplantacijos gerti visai nesinori. Man persodintas inkstas dirbo šešerius metus. Tikėjau, kad mamos inkstas tarnaus ilgiau, bet nutiko kitaip. Tuomet vėl iškilo klausimas – ar ryžtis transplantacijai dar kartą? Manau, jei Jūsų sveikata leidžia, teisingas sprendimas yra ryžtis naujai transplantacijai. Svarbu neuždelsti, kaip padariau aš. Bandant išgelbėti persodintą inkstą, galima pakenkti kitiems organams. Dializės vėl būtinos, kol organizmas dar nenualintas. Mano atveju buvo pažeistas skrandis. Todėl patariu: jeigu Jūsų tyrimai labai pablogėjo, kreatininas pakilo iki 400–500 mmol/l, reikia pradėti dializuotis. Jeigu Jūsų kraujagyslinė jungtis jau neveikia, reikia suformuoti naują. Apie tai reikia pradėti galvoti, kol Jūsų kreatininas 300–400 mmol/l. Nepamirškite – kraujagyslinė jungtis dar turi subręsti! Kodėl svarbu neuždelsti vėl pradėti dializuotis? Todėl, kad vilkindami Jūs nuodijate savo organizmą, alinate širdį, „užrūgštinate kraują“, o dėl šių priežaščių atsiranda nuovargis, dingsta apetitas, atsiranda mieguistumas, troškulys, dusulys.

Po trijų dializės mėnesių vėl buvau įtrauktas į laukiančiųjų inksto transplantacijos sąrašus, o po trisdešimt mėnesių sulaukiau donoro inksto, kuris sėkmingai persodintas veikia jau penkis mėnesius. 

Reikia tikėti savimi, gydytojais ir šiuolaikiniais medicinos pasiekimais. Viskas juda į priekį, tobulėja vaistai, po transplantacijos atliekami tyrimai, pagal kuriuos sekama persodinto inksto funkcija. Verta visa tai išgyventi, kad vėl grįžtum į normalų gyvenimą.

Dializuojantis teko bendrauti su įvairiais likimo broliais ir seserimis. Yra tokių, kurie dar jauni, bet sunkiai ryžtasi dializėms, atsisako transplantacijos, bijodami, kad persodintas inkstas neveiks. Likimai susiklosto įvairiai, bet mano patarimas: nedvejokite, būkite ryžtingi. Gyvenimas yra vienas, todėl reikia jį nugyventi taip, kad nebūtų gaila, net jeigu Jūs ir susidūrėte su sunkia liga.“

Gydytojo komentaras

Puikiai primenu Vytautą. Jis ilgą laiką dializavosi „B.Braun“ klinikoje. Per visą gydymosi mūsų klinikoje laikotarpį Vytautas mus žavėjo savo optimizmu ir veiklumu. Ne vieną kartą kviestas inksto transplantacijai, kuri dėl įvairių priežasčių nebuvo atlikta, jis neprarasdavo vilties sulaukti savojo inksto donoro. Džiaugiamės kartu su Vytautu ir linkime jam sveikatos bei geros kloties.

„B.Braun Avitum“ Žolyno klinikos vyr.nefrologė Dalia Indriūnienė